išvadinėtojas

išvadinė́tojas, -a smob. (1) KŽ; M, Rtr kas išvadinėja, kviečia: Saulis didelę nagradą ir dukterį savo pažadėjo duoti tam, kursai išvadinėtojo apsiaustus atneštų S.Stan. \ vadinėtojas; išvadinėtojas